Prieš porą mėnesių pradėjau padėti kelioms merginoms su svorio reguliavimu, kol neturiu labai daug patirties, atlieku visokius epserimentus, iškeliu tam tikras prielaidas, tada stebiu, tarp tų merginų atsirado mano eksperimento dalyvė Gintarė. Mano nuostabi, nuoširdi, gera draugė, mes su ja nuo mokyklos laikų pažįstamos, esame labai skirtingos, dėl to kartais norisi verkti arba juoktis iki negalėjimo. Vienu žodžiu tikra asmenybė ir tikrai ne iš lengviausių.
Kai pradėjau dirbti su Gintare, jos problema buvo ta, kad metusi rūkyti labai greit priaugo nemažai svorio, o sveikatai tai tikrai ne į gerą, nors viršsvoris jai dar negresia, bet jos didelis noras sveikiau maitintis ir grįžti vėl į savo ankstesnį svorį mane motyvavo pradėti darbti su ja. Deja, po mėnesio supratau, kad nelabai mums gausis, nes jos noras kažką daryti nėra toks stiprus lyginant su kitomis merginomis. Aš jai gražiai paaiškinau, kad darome pertrauką, o kai jau pas ja bus didelis noras kažką daryti, aš visada lauksiu su išskėstom rankom. Čia buvo ir man gera pamoka, tiesiog nepamačiau anksčiau, kad mano naudojamas metodas buvo visiškai netinkamas jai ir skirtingiems žmonėms taikyti tą patį tiesiog neįmanoma. Vieną dieną juoko forma Gintarė užsiminė, kad galėtų pas mane apsigyventi ir stebėti ką aš gaminu, kokius maisto produktus perku, nes šioje srityje ji visiška analfabetė. Šią jos mintį pasigavau rimtai, o po kelių dienų pasiūliau jai pas mane apsigyventi vienai savaitei, per kurią ne tik maitinsimės sveikai (ir veganiškai), bet ir judėsime daugiau, eisime į parduotuvę. Kokia nauda man iš to? Kaip ir minėjau, Gintarė nėra pati lengviausia asmenybė: kartais užsispyrusi kaip ožka arba daranti tai ką nori pati, nors kitas gal visai nori, kad ji elgtusi kitaip. Vienu žodžiu, tai puikus yra žmogus per kurį galiu mokytis kantrybės, o man kantrybės dažnai trūksta įvairiose gyvenimiškose situacijose ir kartais man neleidžia jaustis laiminga daugelyje sričių, dar turiu išmokti būti daugiau nuolankesne tiek pažįstamiems, tiek nepažįstamiems žmonėms. Net kartais galvoju, kad šis eksperimentas man labiau reikalingas, nei jai. Taigi, Eksperimento 1 diena praėjo puikiai, buvo gal šiek tiek pykčių, reikėjo apsitrinti, bet vertinu bendrai labai gerai!
Gintarė pas mane atvyko vakare prieš pirmą ekperimento dieną, buvo smagu apsipirkti savaitei, dar anksčiau pradėjau dėliotis produktų sąrašą. Prieš važiuojant į parduotuvę mano miela draugė iš savo terbos traukė maisto produktus, kuriuos atsivežė iš namų, teko dalį atidėti, o kai ji ištraukė kokius 3 sūrio gabalus ir tarkuotą Džiugą, kategoriškai liepiau grūsti viską atgal, kaip juokingai jos akys sumirgsėjo, kaip vaiko, kuris suprato, kad savaitei žaidimų aikštelė jam uždaryta.
Parduotuvėje Gintarė blaškėsi kaip kokia turistė visai nežinomoj šaly, stebėjo ką dedu į krepšį, klausinėjo kas gerai, kas ne ir daug daug fotografavo (tikra parduotuvės turistė), o aš kaip gidė vedžiojau iš vieno skyriaus į kitą.
Aišku, seni įpročiai labiausiai ją traukė, pomidoriukai su sūriu labai skanu, bet mūsų eksperimento tikslas yra gyventi sveikai ir jai kaip visavalgei pajusti bent savaitę, ką reiškia būti vegane.
 |
| Pomidoriukus su sūriu teko padėti atgal į lentyną :) |
 |
| Prisikrovėm didelį krepšį sveikų ir skanių produktų, kad nebūtų jai didelio šoko tarp produktų gal ir nelabai viskas sveika, bet svarbiausia buvo man, kad produktai visi būtų veganiški |
 |
| Mūsų pirkniai, kaip gražu, sveika ir svarbiausia skanu! |
1 Eksperimento diena
Pradėkime nuo to, kad Gintarė yra visiška pelėda, rytais ją tikrai nelengva prižadinti. O mes dieną turėjome pradėti nuo bėgiojimo Vingio parke, o dar toks nuostabus rytas buvo, saulutė atrodo nuo pat ryto tik ir kvietė kuo greičiau išlįsti į lauką, bet Gintarei miego poreikis svarbiau už visus saulučių kvietimus, bet jausdama poreikį ir suprasdama, kad visgi tai ekperimentas perlipusi per save ji prasibudino, išgėrė didelę stiklinę vandens (beje, tai yra mano griežta taisyklė visiems kas nori mesti svorį, rytą turime pradėti nuo 0,5l tyro vandens). Aš jau buvau pasiruošusi bėgimui ir jau taip nekantravau ir strigsėjau vietoj, o mano miela draugė tokiu lėtumu krapštėsi, kaip kokia meška iš po žiemos miego, taip, deja mane tai erzino, bet viduje aš bandžiau stengtis būti kantri ir su tuo susitaikyti, kiek man dar daug reikia išmokti, viskas buvo gerai iki tol kol nepamačiau ką ji išdarynėja! Tarp spintos lentynų (kurią aš išskyriau jai atsikraustant, kad kuo labiau jaustųsi kaip namie) ieškojo savo bėgiojimo aprangos, bet aš klydau, ji pamačiusi žemiausioje lentynoje mano aukštakulnius pradėjo juos matuotis, tai pamačius ten surykau:
- Gintare, seriously?!
O ji man savo dar miegančiu balsu ramiai tarė:
- Ieva, nu nei viena moteris negali praeiti pro aukštakulnius..
Rytinė įtampėlė buvo, bet pabandžiau greitai atsileisti, o Gintarė pajutau, kad pasitempė ir jau bandė man įtikti, kad tik neerzintų manęs.
Visą įtampa atslūgo, kai atsidūrėme rudenėjančiame Vingio parke, koks stebuklingas laikas, jautėme, kad parko energija skverbiasi nuo galvos iki prištų galiukų, buvom išsišiepusios kaip maži vaikai, tas 50 minučių, kurias bėgom, jautėmės labai laimingos, nors šaltukas ir spaudė, žandai žaviai paraudę buvo, švytinčios akys mėgavosi visais pojūčiais. Tokią nuostabią nuotaiką pajutom, dalinome tą energija kitiems parko lankytojams-bėgikams, siųsdami jiems labų dienų ir šypsenas iki ausų.
Diena prasidėjo nuostabiai!
 |
| Iš pieno plaukusi (ne karvės, o greičiau sojos), mano gražioji draugė Gintarė |
 |
| Gintare mane vejasi :) |
Pusryčiams sugalvojau, kad reikia kažko saldaus, jau ne kartą aprašyti mano bloge bananų blyneliai, man jie tokie šeštadieniški, nežinau ar kada jie man atsibos.
 |
| Nom Nom, saldu saldu saldu... |
O pietums norėjosi kažko labai sotaus, jau seniau galvojau, kad darysiu lęšių troškinį, jo irgi negaliu atsivalgyti nuo tada kai mano kita gera draugė pavaišino. Kokia lęšių nauda yra aprašyta kitame mano įraše (apie lęšius daugiau >>>)
 |
| Šį kartą šiek tiek užpyliau sojos grietinėlę, bet daug nereikia, labiau dėl grožio ir pašvelninti troškinio skonį |
Visa tolimesnė diena buvo rami, po pietų trumpam su Gintare nuvažiavome į senamiestį, saulutės, šaltuko ir mūsų šypsenų derinys atrodo buvo kaip geros nuotaikos užtaisas.
 |
| Bulkos per šį ekperimentą neleidžiamos :) |
Jau anksčiau rašiau apie savo silpnybę saldumynams, beje Gintarė irgi tokią pačią turi :). Vakare abi kūmutės skaitydamos knygas, beje aš nuo vienos kelias valandas negalėjau atsitraukti, taip užsimanėm kažko saldaus, greičiau aš užsimaniau. Namuose jokių šokoladų marmaladų neturim, todėl visi saldumynai yra sveiki, tik tikrai ne vakarais viskas tinkama valgyti, bet svarbiausia yra mėgautis, ar ne taip :)?
 |
| Ruginė duona, Mark&Spencer crunchy riešutų sviestas, vėlyvos šilauogės. Hmmmmmm... |
Ekperimento diena pavyko geriau nei tikėjausi - rami, skani, daug šypsenų, daug poilsio, juoko..
Bučkiai ir nuostabios jums dienos!
Įdomiai parašyta, bet nevisai aišku, koks gi to eksperimento tikslas. Jeigu tikslas numesti svorio, tai įdomu, kokia yra siekiamybė, nes ir rezultatą būtų smalsu sužinoti. Jeigu tikslas per savaitę pramokti maitintis veganiškai, tada sakyčiau per mažai nuoseklumo dienos raciono aprašyme, nes turbūt nebus tik du valgiai per visą dieną? Ar bus?
AtsakytiPanaikinti